Kodėl norime pakeisti kitus?

Mes kiekvienas, turbūt, dažnai pagalvojame, kad pasaulis būtų daug geresnė vieta gyventi, jei visi galvotų taip, kaip galvojame ir jaučiame mes. Kad mūsų tiesa yra teisingiausia, jausmai neginčytini ir požiūris vienintelis ir teisingas. Yra tik viena tikrovė su kuria privalo sutikti ir kiti. Tuo tvirtai tikime ir iš paskutiniųjų bandome įrodyti: jei galvosi kaip aš – viskas bus labai gerai. Nuolat stengiamės kitiems primesti savo nuomonę, karštai kovojame ir įrodinėjame, kokie mes teisūs. Tačiau tai sukelia ne ką kitą, bet norą kovoti, įrodinėti ir galiausiai kančią bei nusivylimą: kodėl viskas vyksta ne taip, kaip tikėjomės?

 

Bet ne pasaulis nesisuka tik apie mus. Mums reikia suprasti, kad kiti žmonės turi savo nuomonę ir savo pasaulio matymą. Kiekvienas mes augome skirtingose aplinkose, kur tiesos ir vertybės pas mus buvo kitos. Buvome auklėjami ir ugdomi kitaip, svarbiau buvo visai kiti dalykai.

 

Vienintelis būdas pakeisti kitus – yra pakeisti save ir savo elgesį. Tik labai brandus žmogus suvokia, kad yra daug nuomonių, daug patyrimų ir vienintelis būdas su kitais gyventi – tai neprimesti savo požiūrio ir bandyti jį apginti, o aiškiai išsakyti savo poziciją, neužgaunant kitų interesų ir jausmų. Žmonės yra protingi, ne visiems viskas tinka, tačiau aiški pozicija padės kitam be pasipriešinimo, priimti tai, kas tiks jam. Nebūtinai viskas, tačiau neprimetama tiesa, kuri yra išsakyta tiesiog kaip kitas požiūris, visada sukelia smalsumą – „O kodėl taip manai? kodėl Tau tai svarbu? Papasakok“.

 

Keisti kitus, kad ir kaip to norisi, dažnai sukelia nusivylimą ir akivaizdu – niekas nesikeičia. Bandymas keisti kitus neduoda jokių rezultatų, o apdovanoja kančia bandančius „atstatyti pasaulio teisingumą“. Atsakomybė už kitų pokyčius slegia, nes mes negalime būti atsakingi už visus ir visų pakeisti, pamokyti ir išauklėti (ar perauklėti). Žmogus nesikeičia jei pats to nenori, tačiau jei keičiamės patys – kiti pokyčius prisitaiko ir sau.

 

Lygiai taip pat ir patarimai – neduoda jokių rezultatų jei jų niekas neprašė. Dažnai patariame draugei, slapta tikėdamos, kad ji pakeis savo elgesį, tačiau ji raukosi ir vis tiek elgiasi taip, kaip ji moka ar galvoja. Mes švaistome energiją įtikinėdami, kad jos elgesys nederamas ir reikia jį koreguoti, tačiau jos pasaulyje tai neveikia. Jei ir pabandė kažką padaryti tai, kas buvo patarta, tai patiria fiasko. Draugė kaltins tave – va man patarė, aš padariau ir nieko neišėjo. Mes iššvaistome energiją linkėdami paties geriausio, o galiausiai liekame nesuprasti, o, rodos, norėjome tik gero…

Pabaigia neprašytas patarimas – nepatarinėkite kitiems, jiems tai nepadės. Palaikykite kitus jiems svarbiu metu ir tiesiog būkite su jais. Išklausykite. Žmonės patys randa atsakymus į visus klausimus. O jei norite, kad Jūsų patarimo vis dėl to paklaustų – visą energiją skirkite ne bandydami pakeisti kitus, o keisdami save.

 

REMIGIJA. Apie Tave. Terapija.