„Svetimi norai“ arba „Ar tu esi laimingas?“

Ar kas nors gyvenime savo akimis matė gyvenimą žmogaus, kuris buvo tikrai laimingas? Jei kam teko laimė sutikti tokį žmogų tai savaime jau yra laimė, nes turėti pavyzdį „kaip“ –  yra viena pusė laimės recepto.

 

Tačiau tiems, kam neteko savo gyvenime sutikti tokio žmogaus yra daug magiškų paveiksliukų dėžučių (Facebook, Instagram ir t. t.), kur visuomenei suprantamais ir aiškiais vaizdiniais formuojama žinutė, koks yra laimingo žmogaus gyvenimas: gražus, stilingas žmogus, kuris daug keliauja, turi daug gražių daiktų, daug visko perka ir nešasi į brangius automobilius, gyvena prabangiuose namuose su vaizdu į vandenyną ir keliauja pailsėti į visas egzotiškas bei nušvitimą žadančias vietas taip išlaikydami balansą tarp savo prabangaus gyvenimo sunkumų ir dvasinių turtų.

 

Na taip, apsidairius pro vakarėjantį langą šį šaltą žiemos vakarą pasidaro „ne kažką“… Čia ir dabar – už lango žiema. Neaprėpiamo vandenyno nėra, nebent neišbrendami pusnynai ir purvinas sniegas. Norėtųsi pajusti lengvą pajūrio brizą švelniai kedenantį plaukus, tačiau lauke tik šaltas šiaurys, kuris plėšia kepurę nuo galvos…

 

Jautiesi sutrikęs ir apgautas? Taip, tačiau tai ne vienintelis jausmas kuris aplanko. Dar vienas jausmas ir įkyri it musė mintis, kuri aplanko – kad visa tai iliuzija ir netiesa.

 

Visai gali būti, kad tie žmonės irgi yra nelaimingi. Arba bent ne tokie laimingi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Atrodo, kad jie turi viską, bet ar jie daro tai ką nori, ar daro tai, ką nori matyti jų stebėtojai ir sekėjai? O čia ir yra tai, kas mus sugrąžina į mūsų kasdienybę ir tie žmonės tampa tokie panašūs į mus. Jie irgi nelaimingi, nes PILDO SVETIMUS NORUS.  Tie gražūs žmonės gražiuose paveiksliukuose, kurie turi daug daiktų  gyvena svetimus gyvenimus ir pildo svetimas svajones. Lygiai kaip ir mes – mes, visi tie, kurie gyvename ir pildome svetimas svajones.

 

Visa istorija prasidėjo nuo tėvų… „tu privalai/turi gerai mokytis, baigti mokyklą, stoti į universitetą, mokykis 6 kalbas“, „lankyk smuiką, labai mamai patinka“ „stosi į teisę, jie labai gerai uždirba“ ir t. t. Baigiant kaimynu, kuris sako: „užsuk kavos, ką pasakysiu“ – nors jau 21 val., tačiau kaimynui neatsakysi, „jis juk nori kažką pasakyti“, „matyt, kažkas svarbaus, o mano miegai palauks“… ir taip po truputį iš laimės sausainio mes atimame trupinėlį ir kaskart tampame nelaimingesni.

 

Kai gyvename svetimus gyvenimus ir pildome svetimus norus, siekiame svetimų svajonių ir tikslų, kai nepaisome savo tikrųjų norų ir troškimų, kurie kyla giliai iš širdies – mes tiesiog tampame nelaimingi. O gal jau taip įpratome  savo norų negirdėti,  nustumti ir nutildyti, kaip radijo imtuvą, ignoruoti, kad jau iš tiesų seniai pamiršome, ko iš tikrųjų mes norime? Ko mes iš tiesų norime? Iš visos širdies ir tik sau? Ar dar prisimename, kas džiugina ir teikia pasitenkinimą mums, nepaisant to, ką pasakytų kiti? Ką galima daryti ilgai, pametant laiko suvokimą ir ištirpstant akimirkose skirtose sau ir savo malonumui?… Jauti, kad nebeprisimeni? Pametei save kažkuriame gyvenimo etape?

 

Jei jauti, kad tikrai senai pamiršai, ko tau iš tikrųjų reikia, nes nebeatskiri kurie norai yra tikrai tavo, o kurie tėvų, draugų ar dar bala žino kieno? Tad nuo „tuoj pat“ visus kylančius norus, svajones ir fantazijas matuokis kaip batus parduotuvėje, kai ieškai sau labiausiai tinkančių. Juk batus SAU perki atsakingai – neperki visų, kurie patiktų tiek močiutei, tiek kaimynui, tiek bičiulei. Batus perkame pasimatavę bent kelis ir pasirinkę tai, ko reikia pagal sezoną, nuotaiką, pagal turimą suknelę. Juk pasimatuoji vienus – „ne tie“, matuojiesi kitus „ne tie“ kol galiausiai, išvaikščiojęs visas parduotuves, randi tą stebuklingą porą ir sakai „taip šitie, eisiu su jais visur!“ … lygiai tas pats su norais. Matuokis – tavo jis ar ne? Jei tavo puiku – daryk! Jei ne – palik tai įgyvendinti tiems, kieno tai norai ir svajonės, o tu užsiimk savosiomis.

 

Paklausk savęs ar tai, ko aš noriu dabar yra mano noras, ar darau tai, nes taip norėtų mano močiutė? Ar einu į miestą su draugais, nes to noriu pati, nors neičiau, bet jei neisiu įsižeis?…

 

„Matuokis“ visus norus ir tikrink, kas išties tinka tau ir kas yra tavo bei apie tave, o kas ne tavo, tau visiškai netinka ir tinka kitiems.

 

Daryk tik tai, ko iš tikrųjų nori tu!  

Nuo dabar!