Kodėl žindyti viešai vis dar yra stigma?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl pasirinkimo maitinti krūtimi kiekvienais metais daugiau kaip 823 tūkst. vaikų ir daugiau kaip 20 tūkst. motinų išvengia mirties. Kiek svarbi aplinkinių parama, paskatinimas stengtis kuo ilgiau žindyti kūdikį, aiškina žindymą remiančios organizacijos VšĮ „Pradžių pradžios“ žindymo konsultantė Rasa Siudikienė. Patirtimi dalijasi žinomos mamos.

 

Drąsa keičia visuomenės požiūrį

 

Žindymo konsultantė Rasa Siudikienė mamytes ragina viešai žindyti drąsiai – mat tik taip bus pasiektas laisvesnis visuomenės požiūris į žindymą. Tik moterų drąsa lemia, kad aplinkiniai į žindančias mamas reaguoja vis palankiau.

 

„Vyresnių moterų požiūris į viešą žindymą po truputį keičiasi teigiama linkme, nes mato, kaip jų dukros tą daro laisvai. Jei prieš keletą metų vyresnio vaiko žindymas viešumoje atrodydavo mažų mažiausiai keistas, priskiriamas mamos fanatizmui, maksimalizmui, dabar tai stebina gerokai mažiau“, – geras permainas pastebi žindymo konsultantė Rasa Siudikienė.

 

Na, o tai, kad žindomą mažylį mamos dažnai dangsto skarele, žindymo konsultantė sako – be reikalo.

 

„Juk laižydami ledus nesidangstome rodydami liežuvį, nesislepiame valgyti ledų į tualetą, kodėl reikėtų dangstytis šiuo atveju?“ – stebisi R.Siudikienė.

 

Anot jos tie, kas neigiamai reaguoja į žindymą viešumoje, laido replikas ne dėl to, kad tai daroma neestetiškai, neprisidengiat ar perdėm atvirai, bet iš principo, kad tai daroma ne namuose.

 

„Kiek esu susidūrusi su mamomis, kurios patyrė įtampą viešai žindydamos kūdikį, galiu teigti, kad piktus komentarus dėl to dažniausiai laido moterys. Moterys moterims yra žiaurios“, – sako žindymo konsultantė R.Siudikienė.

 

Problema – specialistų  nekompetencija

 

Vis dėlto neigiami aplinkinių komentarai dėl viešo žindymo – ne svarbia priežastis, kodėl mamos nustoja tai daryti apskritai. Specialistės teigimu, didžiausia problema – nekompetentingi gydytojų patarimai.

 

R.Siudikienė dalinasi liūdna Lietuvos ir pasaulio statistika: nors iš gimdymo namų išvažiuoja beveik šimtas procentų žindančių mamų, po kelių mėnesių jų lieka vos trisdešimt procentų. „Mamos nurodo, kad iš gydytojų išgirdo žindymui kenkiančią informaciją: esą kūdikis priauga nepakankamai svorio, gauna nepakankamai pieno, esą jį reikėtų nusitraukti ir pamatuoti kiekį. Nepaisant to, jog įžvalgomis dalijasi specialistai baltu chalatu, tai parodo, kad šie laktacijos principų neišmano“, – teigia pašnekovė.

 

„Tenka žurnaluose matyti pasisakant medikus, kad mamos pienas po metų nebevertingas. Tai parodo, kad specialistas anglų kalba neskaito naujausių mokslinių tyrimų, dalinasi pasenusiomis žiniomis. Be abejo, kai tai teigia medikai, žmonės jais patiki“, – kalba žindymo konsultantė.

 

Nors dauguma mamų yra apsisprendusios žindyti, nesulaukia reikiamos pagalbos ir dėl skaudamų krūtų. Informacijos, kaip tai įveikti, pakankamai negauna nei gimdymo namuose, nei iš šeimos gydytojo.

 

„Lietuvoje žindymo konsultantai nėra įteisinta profesija, dėl to mamos kenčia nežinodamas kur kreiptis. Džiugu, kad yra žindymo entuziastų, kurie baigė sertifikuotus kursus užsienio šalyse, todėl šiokia tokia pagalba yra. Tik vargu ar kreipiasi“, – apmaudauja R.Siudikienė.

 

Pagalbos ieško vyrai

 

Specialistė pastebi, kad žindymas naujagimio susilaukusiai šeimai yra vertybė, todėl pagalbos dažnai ieško ne pačios žindyvės, o jų vyrai. Mat dažnai iš nuovargio, nusivylimo ir skausmo žindyvės pritrūksta jėgų to imtis.

 

Nors moraliai mamą šeima dažniausiai palaiko, kompetentingai padėti negali net ir močiutės – šios pačios turėjo liūdną žindymo patirtį, kuri baigėsi mastitu, pieno trūkumu.

 

„Pačios mamos ieškoti pagalbos dažniausiai tiesiog nepajėgia, nes yra per daug pavargusios, nusivylusios. Verkia, negali nė sakinio pasakyti. Jos ne taip įsivaizdavo žindymą. Nesitikėjo, kad bus taip sunku. Nuolat girdžiu mamas klausiančias, kodėl niekas jų neinformavo, kad žindyti bus sunku. Visi tik kalba apie gimdymą ir kūdikio kraitelį, bet apie žindymo sunkumus – ne“, – sako pašnekovė.

 

R.Siudikienė atkreipia dėmesį, kad mamų žurnaluose šalia mišinėlių reklamos ne visada pasisako kompetentingi specialistai. O štai mamos pienas – nemokamas maisto šaltinis. „Žindymu nėra uždirbami pinigai, taigi ir nėra, kas remia paties žindymo“, – paaiškina ji.

 

Trūksta subtilumo

 

Dviejų vaikų mama dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė sako, kad šiandien prie viešo žindymo stigmatizavimo labiausiai prisideda… pačios mamos! Nors Baiba nesigėdi kūdikį pamaitinti viešai, moteris įsitikinusi, jog šis veiksmas turėtų būti subtilus ir estetiškas.

 

„Sykį lankydamasi prekybos centre priešais akis išvydau mamytę, kuri tiesiog kone iki pusės išsirengusi, neprisidengusi skarele atsisėdo salės vidury žindyti. Nors pati viešai žindau kūdikį, toks vaizdas suglumino. Pasidarė nepatogu – nusisukau. Ši moteris, ko gero, sulaukė ne vieno kreivo žvilgsnio“, – kaip ir kada į mamytes krypsta piktos akys sako dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė. – Jei mama tai darytų subtiliai, prisidengusi skarele, niekas turbūt net neatkreiptų į tai dėmesio, bet įžūlus, drąsus krūtinės demonstravimas net nėra estetiška.“

 

Žinoma mamytė tikina pati kreivų žvilgsnių žindydama savo vaikus nesulaukianti, nes tai stengiasi daryti pernelyg to nedemonstruodama.

 

„Man tai labai intymu. Vis dėlto tai moters nuogas kūnas. Viešai žindau tik prie šeimos narių ar artimų draugų, prieš tai jų pasiklaususi, ar jie ne prieš. Jei sėdėtume kavinėje su draugėmis ir gertume kavytę, o čia staiga išsitraukčiau „papą“, kalba lyg niekur nieko nesitęstų toliau“, – šypteli Baiba. – Nebūtina sėdėti priešais paradą, kai galima išsirinkti atokesnę, ramesnę vietelę. Jei mamos rodytų daugiau subtilumo, sulauktų ir daugiau pagarbos, mažiau piktų akių, viešas žindymas nebūtų tabu, kaip dar šiandien dažnai yra.“

 

Nesuko dėl to galvos

 

Žinomas televizijos veidas, septynmetės Lukrecijos mama Karolina Liukaitytė-Čelkienė sako niekada nejutusi įtampos žindydama viešai. Tai drąsiai darydavo tiek nuošalesniuose parkuose, tiek prekybos centre ant suoliuko.

 

„Niekada dėl to iš aplinkinių replikų nebuvau sulaukusi, tačiau neabejoju turėčiau ką jiems atsakyti. Tiesa, dar prieš gerus šešerius metus pasigesdavau jaukesnių žindymui skirtų vietų – mamos kambarių, tai buvo didelė naujiena, kuri rodydavo pažangų įstaigos lygį“, – prisimena Karolina Liukaitytė-Čelkienė.

 

Tačiau specializuotų vietų nebuvimas, anot jos, tikrai ne kliuvinys pažindyti mažylį.

 

„Esu žindžiusi vaiką ir žiemą prie minus dvidešimt laipsnių lauke ant suoliuko. Ne problema man buvo nei parkų suoliukai, nei parduotuvės. Kūdikiui nepasakysi palauk. Kai norime valgyti, vargu ar patys lekiame kur nors slėptis. Vargu ar mums patiems būtų malonu atsisėdus ant klozeto valgyti pietus. Tas pats yra ir su kūdikiais“, – įsitikinusi pašnekovė.

 

Būdama aktyvi keliautoja Karolina sako laisvai jautėsi žindydama tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje. Mama spėja, galbūt komfortiškai jautėsi dėl to, kad patekdavo tiesiog į tas vietas, kur žmonės yra tolerantiški.

 

„Lukrecija iki metų ir keturių mėnesių daugiausiai tik ir valgė mano pieną. Man tai buvo natūralus dalykas, dėl kurio nesijaučiau nepatogiai. Tiesa, nepatogu ėmė darytis, kai vaikas tapo smalsesnis, aktyvesnis. Metukų ji jau norėjo valgyti ir atsigulus ir atsistojus, ir koja pakėlus, ir žemyn galva. Kai prasidėjo tokie triukai, pačiai buvo sudėtingiau susitvarkyti. Kūdikį gi maitinti gali ramiai – prisidengti skara, o didesnis vaikas nebenori būti pakištas po skraiste ar šaliku“, – prisimena Karolina.

Sorry, no posts matched your criteria.