Pirmosios trešnės jau pasiekė parduotuves: ką reikia žinoti apie šias uogas?

Orams vis labiau primenant vasarą, šiltojo sezono pranašai – pirmosios naujo derliaus trešnės pagaliau atvyko į Lietuvos parduotuves.

 

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė sako, kad pirmosios trešnės atkeliauja iš šiltesnio klimato Europos šalių ir vos pasirodžius jų prekyba iš karto šokteli.

 

„Lietuviai itin mėgsta trešnes ir vyšnias – per sezoną nuperkama apie 500 tūkst. kilogramų trešnių ir 70 tūkst. kilogramų vyšnių. Uogos į Lietuvą paprastai atkeliauja iš šiltesnių kraštų: Ispanijos, Graikijos, Vengrijos, Turkijos, Lenkijos ar Bulgarijos, tad nokdamas įgauna daugiau saulės ir tampa dar saldesnės. Trešnėmis pradėjome prekiauti dar neįpusėjus gegužei“, – teigia J. Sabaitienė.

 

Nors abiejų rūšių uogos mūsų šalyje populiarios, vis dėlto pirkėjai dažniau renkasi trešnes – jos didesnės ir pasižymi saldesniu skoniu. O štai kiek rūgštesnės vyšnios puikiai tinka kepiniams, desertams ar uogienėms. Pirmosios trešnės iš karto sulaukia pirkėjų dėmesį, tačiau prekybos piką tiek trešnės, tiek vyšnios pasiekia liepą. Šį mėnesį jų parduodama daugiausia.

 

Panašios, tačiau skirtingos

 

J. Sabaitienės teigimu, trešnės ir vyšnios yra labai panašios, vis dėlto trešnės saldesnės dėl jose esančio didesnio natūralaus cukraus kiekio. Be to, jos pasižymi ir didesniu vitamino C kiekiu, turi kalio, normalizuojančio širdies ir kraujagyslių veiklą. Trešnės gali pasitarnauti turintiems virškinimo bei sąnarių sutrikimų. Tiesa, nors uogos turi nemažai organizmui naudingų savybių, dėl jose esančios fruktozės gardžiuotis trešnėmis derėtų saikingai.

 

Nors vyšnias lietuviai renkasi rečiau, jų nuvertinti tikrai nederėtų. Vyšnios pasižymi ne viena organizmui naudinga savybe. Kaip ir kitose rūgščiose uogose, jose gausu už miego kokybę atsakingo melatonino. Taip pat vyšniose aptinkama su vėžiu kovojančių antioksidantų, jos lengvina raumenų skausmą ir gali padėti sumažinti pilvo riebalų kiekį.

 

Kaip gaminti ir išlaikyti šviežumą?

 

„Abi uogų rūšys yra skanios ir naudingos mūsų sveikatai, tad vos prasidėjus sezonui, rekomenduoju jas į traukti į visos šeimos mitybos racioną. Uogas galima valgyti ir vienas, kaip užkandį, tačiau itin skanu jomis pagardinti košę, natūralų jogurtą, glotnutį ar pasigaminti mėgstamą desertą“, – pataria vaisių ir daržovių ekspertė.

 

Tam, kad uogos išliktų šviežios kuo ilgiau, jas rekomenduojama išimti iš maišelio ar plastikinės pakuotės ir laikyti maisto indelyje, šaldytuve. Prieš patiekiant ant stalo, reikėtų nepamiršti uogų nuplauti ir leisti kurį laiką pastovėti kambario temperatūroje. Plautos uogos genda greičiau, tad rekomenduojama ant stalo patiekti tik tiek, kiek planuojate suvalgyti.

 

O ką daryti su uogų pertekliumi? Galite įmesti jas į formeles, užpilti vandeniu ir užšaldyti ledukus – jais vėliau pagardinsite naminį limonadą ar vandenį. Be to, uogų sezonas gana trumpas, tad nepamirškite šviežių trešnių ir vyšnių užsišaldyti žiemai. Atrinkite jau prinokusias uogas, nuplaukite po šaltu vandeniu, išimkite kauliukus, nuskabykite kotelius. Suberkite uogas į specialius šaldymo maišelius ar indus, įsitikinkite, kad jie sandariai uždaryti, ir įdėkite į šaldiklį. Tam, kad jas atšildyti būtų patogiau, trešnes ir vyšnias galite sušaldyti porcijomis.

 

Ne tik desertams

 

Pasak J. Sabaitienės, nors trešnės ir vyšnios populiariausios saldiems patiekalams gaminti, jos puikiai dera ir mėsos patiekalams ar salotoms gardinti. Rūgštesnės vyšnios tinka ir ant grilio ruošiamai mėsai marinuoti. Iš vyšnių galima paruošti ir itin gardų čatnį.

 

Vaisių ir daržovių ekspertė dalinasi ir dviem receptais:

 

Vyšnių čatnis

 

Jums reikės:

0,5 kg vyšnių, be kauliukų

0,5 smulkinto česnakas

1/4 puodelio medaus

1 žaliosios citrinos sulčių

1/4 puodelio obuolių sidro acto

1/2 šaukštelio Garam Masala prieskonių

1/4 arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių

1/8 arbatinio šaukštelio kardamono

Žiupsnelio raudonųjų pipirų

 

Paruošimas:

Sumaišykite pirmuosius vyšnias, česnaką, medų, citrinos sultis ir obuolių sidro actą nedideliame puode ir užvirkite ant nedidelės kaitros, kol mišinys pradės burbuliuoti. Virkite apie 10-15 minučių, kol uogos suminkštės, o padažas ims tirštėti. Sudėkite visus prieskonius ir kaitinkite dar minutę ar dvi. Paragaukite ir, jei reikia, įdėkite daugiau medaus ar prieskonių. Nuimkite nuo ugnies ir leiskite atvėsti iki kambario temperatūros. Šis čatnis itin dera su ant grilio keptu kiaulienos kepsniu.

 

Panakota su trešnėmis arba vyšniomis

 

2 porcijoms reikės:

 

250 ml riebios grietinėlės;

saujos mėgstamų uogų (vyšnių arba trešnių);

10 g (arba 4 lapelių) želatinos;

2 a. šaukštelių agavų, klevų sirupo ar kito mėgiamo saldiklio;

trečdalio citrinos žievelės.

 

Paruošimas:

 

Vandens vonelėje pašildykite grietinėlę su sirupu, tačiau neleiskite užvirti. Išbrinkinkite želatiną ir įmaišykite ją į grietinėlę. Įtarkuokite citrinos žievelę, pagardinkite keliais šaukšteliais sirupo. Gautą masę supilkite į nedidelius indelius ar stiklinaites. Įdėkite į šaldytuvą ir leiskite sustingti. Išimkite trešnių arba vyšnių kauliukus ir sutrinkite uogas šakute. Užpilkite ant sustingusios panakotos ir valgykite.

Sorry, no posts matched your criteria.