Lenktynės su… savimi

Ar jums būna, taip, kad pagaunate save, norintį kažką aplenkti … aplenkti patį save. Norintį būti geriausia savo paties versija, būti tobulu ir įrodyti, kad esate kažko gyvenime vertas? Būti „kažkuo daugiau“, būti matomas, išgirstas, gerbiamas ir t.t. Vertės jausmą mums sukelia skirtingi, subjektyvūs dalykai, tačiau šio jausmo vaikymasis atveda visus prie vieno – lenktynių. Šiandien apie tai, kaip vyksta lenktynės ne su kažkuo kitu, o su savimi.

 

Viena iš savivertės sudedamųjų dalių yra „patvirtinimas“ – kad su manimi viskas gerai. Šis patvirtinimas gali ateiti iš vidaus, arba iš išorės – kai kažkas kitas mums tai pasako. Jei patvirtinimas „negyvena“ viduje, jo pradedama vaikytis išorėje. O tada prasideda besaikis bėgimo ratas, kai kiti turi patvirtinti, kad esu pakankamai geras, pakankamai protingas, pakankamai vertingas kaip žmogus. Vidinė tuštuma užsipildo tik tada, kai kažkas pasako „tu fainas žmogus“ ir lyg tada atsiranda vertės pajutimas – „su manimi viskas gerai“. Deja, tačiau tai netrunka ilgai, nes visada atsiranda žmonių, kurie tai paneigia arba sukirba vidinis kritikas, kuris kartoja – „tu nesi pakankamai geras, nes dar nepadarei to ar ano; nepaskaitei dar vienos knygos; neatlikai užduoties iki galo, o jei ir atlikai tai dirbai per lėtai“. Ir taip sugriaunama ką tik susikurta, trapi „su manimi viskas gerai“ būsena. Visi geri žodžiai tampa nebereikšmingi, nes reikia nutildyti tą vienintelį nepritariantį balsą. Nutildyti jį ne šiaip sau, o su „wow“ efektu, dedant maksimalias pastangas ne tik gauti eilinį patvirtinimą, kad „su manimi viskas gerai“, o kad ir nebūtų prie ko prisikabint, negauti kritikos.

 

Kuo toliau, tuo labiau tas noras pranokti save, nustebinti kitus užsisuka kaip didžiulis mechanizmas, neleisdamas nei trupučio atsikvėpti ir vidinis balsas kaip koks kirminas kužda „dar, dar daugiau“ nes vidinė tuštuma ir patvirtinimo poreikis su kiekvienu „wow“ iki galo neužsipildo.  Visada atsiranda kažkas (išorėje ar viduje), kuriam „wow“ atrodo per mažai.

 

 

Didžiausias priešas, dažniausiai, esame mes patys.

 

Net jei visas pasaulis sakys „nuostabu“ viduje kirbančio kritikos balso jis neperšauks. Šios lenktynės turi ir savo kainą, tai – išsekimas, perdegimas, persivalgymas… daug visokių „per“, ir kiti jausmai, tokie kaip liūdesys, energijos stoka, depresija maskuojama „geros nuotaikos“ ir nuolatos gilėjanti tuštuma. Vis tolstanti svajonė jaustis gerai, pajusti tikrą laimės ir pasitenkinimo jausmą. Jausmą, kad man su savimi gera.

 

Žinoma, šis patvirtinimo siekimo jausmas neatsirado iš niekur, o tos lenktynės tik atspindi, kad tai atėjo iš kažkur seniai ir tęsiasi labai ilgai. Pastebėti pradedame tik tada, kai viduj taip tuščia, o jėgų užpildyti tuštumai nebėra. Ar tai gavote dar tėvų šeimoje, kai nebuvote matomi tėvų, tiek, kiek norėjote, negavote pagyrimo už pastangas ir rezultatus? O gal pagyrimo negavote apskritai ir kiekvienas pasiekimas buvo nuvertinamas, lyg nieko tokio, nes galima ir geriau? O gal apskritai buvote nematomas vaikas, kuomet tiek blogas rezultatas, tiek geras buvo vertinamas vienodai – abejingumu.

 

 

Geriausias vaistas taip pat – mes patys

 

Patvirtinimą, tą vienintelį ir pagrindinį patvirtinimą, kad „aš esu pakankamas ir esu geras“, panašu, kad šiandien gali suteikti tik vienas žmogus pasaulyje – tai jūs patys. Tėvai, jei to nedavė vaikystėje – neduos ir dabar, nėra prasmės to tikėtis ir vylingai to laukti, reikalauti ar aulėti tėvus. Tėvus tenka priimti, tokius kokie jie yra ir nebelaukiant patvirtinimo iš jų, patvirtinimą suteikti sau pačiam. Sau pačiam kasdien primenant: aš esu nuostabus kūrinys, pats atsakingas už savo laimę ir manyje visko pakanka jai pasiekti.

 

Garsiai ištarus tūkstantį kartų ir galiausiai pačiam tuo patikėjus, kad AŠ ESU PAKANKAMAS, tas kirminas viduje po truputį nurimsta. Kitų pritarimas ir nepritarimas tampa tik jų subjektyvia nuomone, niekaip nelemiančia jūsų vidinės  ir tikrosios vertės.

 

Laisvė būti savimi tokiu, koks esu šiandieną, klysti, nusišnekėti/nusirašyti į pievas suteikia laimės būnant savimi ir to niekam nebereikia įrodyti ar su kažkuo pasitvirtinti.

 

Jums pakanka būti savimi, kad būtumėte laimingi. Būkite laimingi!

 

https://www.facebook.com/apietaveterapija

Sorry, no posts matched your criteria.