Pokyčių kaina arba Kur dingo tikrasis „aš“?
Nauji santykiai (ypač jei buvo labai laukti, naktimis išsapnuoti, į laukimą sudėta daug gražių jausmų ir fantazijų) dažnai įtraukia ir užburia savo kerais. Įsijaučiame, nematome nieko aplink, rodome naujai simpatijai savo gražiausias puses ir dažnai nusileidžiame, atrodo nereikšminguose ginčuose, kad tik kuo ilgiau išlaikytume tą stebuklingą bendrumo jausmą „mes“.
Kaskart nusileidus ir viltingai tikintis kad „mes“ niekada nesibaigs mes aukojame savąjį „aš“, kurį tikrai labai sunku išlaikyti santykiuose, į kuriuos sudėta tiek daug svajonių ir vilčių. Santykiai spirale įsuka į jausmų bangas, į naujų patirčių gelmes ir nejučiomis mes pametame save ir savąjį „aš“ pasiaukodami dėl bendro „mes“. Nenorėdami pyktis su partneriu – nusileidžiame. Nusileidžiame, nes tvirtai tikime, kad jei susipyksime, tai su visam dings ir bendrumo jausmas.
Labai panašiai įvairiose situacijose, jei partneris nepritaria, nedarome nieko, kas sukeltų jam nepasitenkinimą. Pradedame derintis prie partnerio ir įtikime „mes“. Tuo pat metu su kiekvienu parnerio pageidavimu po truputį spaudžiame savo „aš“. Vis stengiamės nugludinti aštrius kampus. Tampame tokiomis, kokias nori mus matyti: kokios esame patogios, malonios ir tokios, kurias lengva priimti.
Tačiau savas „aš“ niekur nedingsta. Tyliai laukia. Ir vieną dieną, kaip ilgai spausta spiralė nutaria „šauti“, taip ir mūsų užspaustas „aš“ duoda apie save žinoti – tai esu „aš“, kažkur mane pametei…
Tai įvyksta visada. „Aš“ – kaip mažas daigelis pavasarį kalasi į saulės šviesą iš šaltos dirvos, labai nedrąsiai ir po truputį tol, kol vieną dieną pastebime – išdygo. Savasis „aš“ anksčiau ar vėliau duoda apie save žinoti – „aš esu“ ir vėliau nebepavyksta apsimesti, kad to nėra arba nepastebime. Tuomet prasideda kelionė į savojo „aš“ paieškas. „Aš“ išsiveržimas – tai egzistavimo priminimas ir aplinkiniams, ir partneriui. Visa tai, kas buvo spausta lenda į paviršių su visomis pusėmis ir aštriais kampais, kuriuos bandėme paslėpti.
Nusprendusi stiprinti savąjį „aš“ moteris ne tik susiduria su savo vidiniais drakonais, bet ir meta iššūkį nusistovėjusiems santykiams, kuriuose buvo priimta – kad „mes“ yra aukščiau nei „aš“ ir taip turi būti visada.
Tai tampa lyg patikrinimu, ar santykiai pakankami atlaikyti išbandymus ir pasiruošę pokyčiams. Santykiuose toks iššūkis visada didesnis, nei kitoje aplinkoje, nes šeimoje staiga pradeda griūti „nusistovėjusi tvarka“ ir besikeičiant vienam – privalo keistis ir kitas. O partneris, galbūt, visai nenori keistis, juk jam labai ilgai buvo tiesiog patogu. Į pokyčius jis jaučiasi įtrauktas ne savo noru ir visomis jėgomis jiems priešinasi – baugina, grasina santykių nutraukimu ir ragina „grįžti atgal“, „būti kokia buvai“, nepalaiko „tu neteisi“ ir t.t.
Keičiantis pačiam, kaip asmenybei, visada yra galimybė, kad santykiai nutrūks. Tačiau nutrūksta tokie santykiai, kurie buvo pastatyti tik ant savojo „aš“ spaudimo ir iš tiesų jokio „mes“ nėra. Tėra tik iliuzija arba kitaip sakant: tol kol spaudi „aš“ yra gerai… Santykiai, kurių esmė buvo „parazitavimas“ kito „aš“ sąskaita nutrūksta. Ar tai yra didelė kaina? Kiekvienas į šį klausimą atsakome ir nusprendžiame patys. Skyrybų įkarštyje tai atrodo didelė netektis, tačiau nuslūgus emocijoms – pasimato tikroji vertė. Tokia yra pokyčių kaina – savojo/tikrojo „aš“ kaina. Parnerio pasipriešinimas gali būti per didelis, ir noras likti tokiu pat nepalaužiamas, tad tokiais atvejais pastarasis iš santykių tiesiog pasitraukia.
Iš tiesų pokyčių laikas nėra lengvas nei patiems mums, nei aplinkiniams. Mintis apie tai, kad gali nutrūkti daug metų puoselėti santykiai ir tiek daug „aš“ pareikalavę įpročiai kelia baimę net pradėti. Tačiau pabandyti visada verta. Patyrus savo „aš“ jausmą, pasitikėjimą ir žinojimą – laikrodžio atsukti atgal tiesiog nebeįmanoma. Pokyčių ratas užsisuka ir įsuka paskui save ir aplinkinius. Baimė po truputį silpsta, taip atsiranda tikėjimas savimi. Kai iš pagrindų persveriamos vertybės ir pamatai – kad iš tiesų tie, kam esi tikrai svarbus, yra su tavimi. Lieka satykiai ir lieki tu su savo „aš“.